Mijėra pjesėtarė tė komuniteteve roma, ashkali dhe egjiptase u larguan nga Kosova gjatė luftės sė vitit 1999 dhe kėrkuan strehim nė vendet fqinje. 15 vite mė vonė, rreth 8,000 persona janė ende tė zhvendosur nė Mal tė Zi dhe nė ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė. Shumica dėrrmuese e tyre janė tė gatshėm tė integrohen nė shoqėritė e reja. Por rreth 200 familje dėshirojnė tė kthehen nė Kosovė.

 

Kėto familje janė jashtėzakonisht tė ndjeshme. Ato jetojnė nė kushte tė vėshtira – posaēėrisht nė kampin e Konikut nė Mal tė Zi dhe nė Suto Orizare, nė ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė.

 

Sherif Ramadani u largua nga Kosova nė vitin 1999 dhjetė ditė pas fillimit tė bombardimeve. Pėr vite me radhė, ai dhe familja e tij u ballafaquan me zhvendosje tė detyrueshme dhe pasiguri. Ai momentalisht jeton nė Suto Orizare, nė afėrsi tė Shkupit.

 

[SHERIF RAMADANI]

 

Jemi nga Ferizaji. Jena konė nė Bllacė, kena nejt tri ditė. Prej Bllacės, jena shku nė Shipni, s’ka pas vend me na pranu nė Shipni, na kanė kthy nė Strugė, nė Velezhdė, me ni xhami. Apet jena dal nė shpija private nė katune.

 

[NARRATOR]

 

Pas shumė viteve tė kaluara si persona tė zhvendosur, ata ende dėshirojnė tė kthehen nė Kosovė.

 

[SHERIF RAMADANI]

 

E kena lyp kthimin qė gjashtė vjet, shtatė vjet. Kisha pas qef sa ma shpejt mu kthye nė Kosovė. Po hekim kėtu. Jena shumė tu hjek. S’po marrim as kurfarrė ndihmė, qė katėr vjet. Pi ndrrojna shpijat, gazdallarėt po na pėrzojnė. Qėtash me 7 muj, me tė 10 datė, e kena me lėshu Shkupin, qė jo me qef, bo vaki edhe me zor na hekin, na qesin n’anėn tjetėr tė granicės. I kom dy fėmijė, gruan, nana, motra, vllai, shtatė veta jena tuj jetue n’qėt shpi. Shpija osht e vjetėr, po duhet me jetu, ēka me bo. Kisha pas qef me m’nimue, me ma marrue sa ma shpejt shpijėn, mu kthye nė shpi teme. 

 

[NARRATOR]

 

Korniza ligjore nė Kosovė garanton tė drejtėn pėr kthim vullnetar, tė dinjitetshėm dhe tė qėndrueshėm pėr tė gjithė personat e zhvendosur. Qė nga viti 2000, mbi 10,000 pjesėtarė tė komuniteteve roma, ashkali dhe egjiptase, janė kthyer nė Kosovė. Problemet megjithatė mbesin. Disa lagje nė Kosovė hezitojnė t’i mirėpresin personat e kthyer. Ato frikėsohen se fluksi i njerėzve do ta vėshtirėsoj edhe mė tej gjendjėn ekonomike. Pėr shembull, familja Ramadani bleu tokė nė Kosovė, nė fshatin e Plemetinės. Komuna dhe Zyra e Komisionerit tė Lartė tė Kombeve tė Bashkuara pėr Refugjatė, iu ndihmuan nė ndėrtimin e shtėpisė nėpėrmjet projektit tė financuar nga Bashkimi Evropian. Por, fqinjėt e tyre nėnshkruan njė peticion ku kundėrshtonin kthimin e tyre. Nėna e Sherifit flet sa vėshtirė e kishin pasur pėr ta blerė tokėn – por qė edhe mė vėshtirė e kishin pasur kur kuptoi se familja e saj nuk ishte e mirėseardhur.

 

[SHERIF RAMADANI’S MOTHER ]

 

Qato pare qė i kena mbledh pėr qat vend nė Plemetin, ma shumė fėmijėt kanė punue me maqinė deri nė 5 nė mengjes kanė kep. I kena tubue, e blejtėm qat vend. Tash qėky problem, s’po dojnė me na pranu.

 

[NARRATOR]

 

Pėrkundėr problemeve tė vazhdueshme, familjet ende kanė shpresė. Kjo vlen edhe pėr partnerėt e tyre vendorė dhe ndėrkombėtarė. Zyra e Komisionerit tė Lartė tė Kombeve tė Bashkuara pėr Refugjatė – me pėrkrahje financiare nga Zyra e Bashkimit Evropian nė Kosovė – po punon nė gjetjen e zgjidhjeve tė qėndrueshme pėr 60 familje tė zhvendosura tė komuniteteve roma, ashkali dhe egjiptase – tė cilat dėshirojnė tė kthehen nė shtėpi dhe tė integrohen nė shoqėri. Falė kėtij projekti, 18 familje me gjithsej 92 anėtarė tashmė janė kthyer – dhe 42 familje tė tjera pritet tė kthehen gjatė vitit tė ardhshėm. Mehmet Stollaku dhe familja e tij janė shembull pozitiv se si bashkėpunimi nė mes tė personave tė zhvendosur, komuniteteve pranuese dhe donatorėve ndėrkombėtarė, mund tė krijoj tė ardhme mė tė mirė. Familja Stollaku kaloi momente tė vėshtira kur u desh tė largohej nga dhuna dhe tė kėrkoj strehim nė vendet fqinje. Por tash ata janė kthyer nė shtėpi.

 

[MEHMET STOLLAKU]

 

Jemi largu prej Kosovės se jemi tut kur u bo lufta. Kena jetu nė Prishtinė para luftės, nė xhami tė Llapit, nė Kodėr tė Trimave. Kur ja nisi lufta, jena tut se mos po e hupim jetėn. Jemi tut, pėr qat arsye jemi ik. Deri nė Elez Han, atje na kthyn, u kthyem prapė. Tani jena shku nė shkollė kėtu nė Fushė Kosovė ku kanė nejt refugjatė. Kemi nejt nja gjashtė muj nė shkollė. Prej aty u ndamė. Unė, vllavi edhe nusja e vllavit jemi ik pėr Shkup. Kjo me motrėn dhe babėn kanė met kėtu. E kena qit dorėn e kena lyp pėr mi bo do pare pėr me ngreh nanėn e babėn. Evladi pa nanė s’un jeton. I kena pa do sene shumė t’vėshtira. Prej Maqedonisė, qė nja 6 muj jemi kthy. Qė thojnė shkon ku shkon si shpija jote badihava. I falenderoj tė UNHCR-it shumė, dhe tė komunės kėtu. Jam i kėnaqur veq qė e kam kulmin tem, qėtu nė Kosovė. Pėr tjetėr s’mė intereson. Kėrkush nuk m’thotė dil jashtė shpisė. Qė thojnė edhe pa strujė e pa bukė me nejt, ti je n’shpi tonde.

 

[NARRATOR]

 

Nuk mjafton vetėm tė kthehesh nė shtėpi. Integrimi i sėrishėm nė shoqėri ėshtė sfidė e jashtėzakonshme. Mehmet Stollaku u kthye nė shtėpi me gruan, motrėn, nėnėn dhe dy fėmijėt e tij, nė dhjetor tė vitit tė kaluar. Ai dhe familja e tij janė shumė tė kėnaqur mė shtėpinė e tyre tė re. Megjithatė, ata e dinė se e ardhmja nuk do tė jetė e lehtė.

 

[MEHMET STOLLAKU]

 

E kemi vėshtirė, kėtu e punoj qat punė me shishe ama veq shes a pe din me traktor. Po mbledhi nėpėr kanta, tjetėr punė s’ka.

 

[NARRATOR]

 

Personat e zhvendosur si dhe ata tė kthyer po tregojnė vendosmėri ēdo ditė. Ėshtė e qartė se ata nuk do tė heqin dorė nga e drejta e tyre pėr tu kthyer, nga e drejta pėr tė pasur njė jetė mė tė mirė. Sepse, siē thotė edhe Mehmeti, “asnjė vend nuk ėshtė si shtėpia e jotė”.

 

Zyra e Komisionerit tė Lartė tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara pėr Refugjatė ėshtė thellėsisht e angazhuar nė procesin e kthimit vullnetar. Shefi i kėtij misioni nė Kosovė, Xho Hegenuar, i udhėheq pėrpjekjet e OKB-sė nė terren.

 

[JO HEGENAUER, UNHCR]

 

UNHCR-ja gjithmonė iu ka ndihmuar njerėzve tė kthehen vullnetarisht nė Kosovė. Nėse njerėzit dėshirojnė tė kthehen nė shtėpi ne iu sigurojmė kalimin e kufirit, pajisjen me dokumente, iu ofrojmė ndihmė dhe tė drejtat e shėrbimet themelore si ēdo person tjetėr nė Kosovė. Populli i Kosovės e di si ėshtė tė jetosh nė frikė. Ata e dinė ēfarė do tė thotė tė ikėsh nga vdekja dhe tė kėrkosh strehim nė njė vend tjetėr. Fatkeqėsisht, mijėra familje nė ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė dhe nė Mal tė Zi nuk po mund tė kthehen. Ato dėshirojnė tė kthehen nė komunat ku kanė lindur. Pengesė pėr kthimin e tyre paraqet fakti qė komunat nuk po japin tokė pėr ndėrtimin e shtėpive tė tyre. Njė fakt tjetėr me tė cilin befasohet Organizata e Kombeve tė Bashkaura ėshtė se komunitetet nuk janė tė gatshme t’i lejojnė kėto familje tė kthehen nė shtėpitė e tyre. Tė gjithė kanė tė drejtė tė kthehen nė shtėpi. Kėta njerėz e kanė kėtė tė drejtė.

[NARRATOR]

 

15 vite pas pėrfundimit tė konfliktit, ka ardhur koha qė zhvendosja tė marr fund. E ardhmja e Kosovės varet nga krijimi i shoqėrisė njėmend gjithpėrfshirėse, ku tė gjithė mund t’i gėzojnė tė drejtat e tyre, pėrfshirė kėtu edhe tė drejtėn pėr tu kthyer nė shtėpi.